Brangus Grimuarai!
Paskutinė vasaros diena! Ir kokia tai buvo vasara!
Tai buvo vasara, kai gavau sužadėtuvių žiedą😊 Mano vyras, su kuriuo mes kartu jau dvidešimt aštuonerius metus, priklaupė ant vieno kelienio ir paklausė, ar sutiksiu už jo tekėti. Mūsų vestuvės buvo prieš dvidešimt ketverius metus. Tačiau tada mes buvome jauni, dar tik pradėjome kurti gyvenimą kartu, sužadėtuves atšventėme su putojančiu vynu. Tai, kad jis dabar suplanavo žiedelio įteikimo staigmeną kartu su mūsų jauniausiu sūnumi, man reiškia visą pasaulį. Vienas dalykas yra priklaupti ir paprašyti rankos užplūdus pirmam įsimylėjimui. Patvirtinti pasiryžimą būti kartu po tiek metų, jau yra kitas lygis.
Tai buvo vasara, kurios pusę praleidome užsienyje. Nors anksčiau per vasarą apkeliaudavome kelias užsienio šalis, šį kartą ten prabuvome daugiausia laiko. Miegojau gal dvidešimt penkiose skirtingose vietose, įskaitant traukinį. Mano introvertiškam būdui kraustytis kas dvi tris naktis yra gana sudėtinga, tačiau jau apsipratau. Dabar galvoju, kad visai galėčiau taip gyventi kurį laiką, svarbu, kad turėčiau kompiuterį, internetą ir šiek tiek laiko rašyti. Tik norėčiau, kad toks gyvenimo būdas būtų be vaikų – jiems reikia arba namų, arba pramogų.
Tai buvo vasara, kai antrasis iš mano sūnų sulaukė pilnametystės. Kaip sakė mano tėtis, anksčiau turėjau vyrą ir tris vaikus, dabar turiu tris vyrus ir vieną vaiką. Jei truputį ir liūdna dėl tų dienų, kai sūnūs buvo leliukais, vis dėlto, esu be proto laiminga matydama juos gražiai išaugusiais vyrais.
Tai buvo vasara, kai pirmą kartą kopiau į ledyną – tai buvo ekstremaliausias metų potyris, visiškai kitu kampu atskleidęs gamtą ir planetos bei pokyčius.
Tai buvo vasara, kai kiekvieną dieną rašiau savotišką dienoraštį. Apie magiją, raganas, keliones, save, vidinius pamąstymus. Dienoraštis davė man nemažai atsakymų, visiems rekomenduočiau jį rašyti. Tikriausiai, rašant sau, atsiskleistų dar gilesni vidiniai klodai.
Ačiū tau, Grimuarai, kad buvai su manimi visą vasarą. Neatskleidžiau visų tavo paslapčių. Gal kada ateityje.
„Gal ateityje, ragana“
Ir ačiū visiems, kurie skaitė ir kantriai buvo kartu su manimi visą gražią vasarą. Jaučiau Jūsų palaikymą ir šilumą ir esu Jums tokia dėkinga!
Jūsų Lavisa
3 komentarai. Leave new
Norėjau kreiptis miela Lavisa, tada- miela Aukse. Bet tai neapimtų jūsų visumos. Tai tikriausiai reiktų kreiptis, miela Ragana?
Dėkoju, kad įsileidot į savo burtų knygą. Kaip bebūtų keista, ją atradau tik dabar-rudenį. Kaip gera buvo skaityti, kaip iš lengvo ar net lengvabūdiško pasikandžiojimo su Grimuaru, dienoraštis perauga į tikrą patyrimų, atradimų ir pasiekimų kelionę. Kelionę pilną asmeninių patirčių ir kelionę pamokančią ir praturtinančią tuos, kas keliavo kartu. Ir nesvarbu ar tai buvo visos vasaros kelionė, ar kaip mano atveju kelionė nukeliauta per vieną dieną.
Dar kartą Ačiū. Ir kuo didžiausios sėkmės kuriant!
P. S. Aš tai vistiek labiausiai laukiu Vėjūnės istorijos 🫣❤️
Ištikima gerbėja visada!
Rugile!!! Ačiū, kad skaitote ir man parašote❤️❤️❤️ Jaučiuosi, lyg savo kelionėje turėčiau daug artimų pakeleivių! Vėjūnės istorija man pasirodė per sunki, tamsi, todėl truputį atsitraukiau. Tikiuosi, ji kantriai palauks, kol aš jai subręsiu😊
Net ir juodžiausioj tamsoj galima rasti šviesos spidulėlį😘