Aivi. Pirma dalis

Pirmo rudens penktadienio kokteilis – Tequila Sunrise

Balandžio mėnesis, Ibiza

Ibiza šėlo. Vakarėliai, garsūs visoje Europoje, vyko kas naktį, nuo vakaro iki ryto ir ši naktis nebuvo išimtis.

Herkus atsirėmė nugara į drebančią nuo muzikos sieną, atlošė veidą nakties vėsai ir užmerkė akis. Galinė naktinio klubo siena dundėjo lyg už jos plaktų didžiulė išsigandusi širdis, už tos sienos, didžiuliame vidiniame kieme, tarp keleto ryškiai žydrų baseinų ir daugybės grakščių palmių linksminosi tūkstančiai pusnuogių, įdegusių ir išsipuošusių žmonių, pasiduodančių bendram klubinės muzikos ir ryškių šviesų diktuojamam seksualiam ritmui. Tačiau čia, už pastato, ištrūkus iš siaučiančios minios karščio, alsuojančio kvepalų ir prakaito garais, buvo galima sąlyginai pasislėpti nakties vėsoje tarp vešlių krūmų ir medžių sodelyje, pasodintame puslankiu aplink naktinį klubą.

Jis lyg suurzgė, lyg sudejavo ir sudrebėjo visu kūnu, tačiau pats nesuprato, kodėl – ar dėl nuo keturių tequila sunrise saldžių oranžinių kokteilių (sumautas klubas tiekė tik lengvus alkoholinius gėrimus, kurie buvo įskaičiuoti į įėjimo kainą, ir jokio jo mėgstamo škotiško viskio) ir kelių naktų nemigos plyštančios galvos, ar dėl prieš jį klūpančios merginos, kuri energingai darbavosi burna ir rankomis audrindama ir glamonėdama jį. Nusprendęs, kad jos pastangų jau pakaks, jis pastatė ją ir stumtelėjo link tos pačios sienos, į kurią ką tik buvo atsirėmęs pats. Mergina atsirėmė delnais į baltą lygų paviršių ir gundančiai išrietė nugarą, atkišdama užpakaliuką. Herkus greitai nutraukė plonytes nėriniuotas kelnaites, užkišo jai už liemenėlės tarp krūtų, užsimovė sargį ir perbraukė delnais per įdegusią švelnią klubų odą. Moteriško kūno kvapas, saldus nuo kvepalų dvelksmo ir aštrus nuo geismo, privertė jo kūną aklai reaguoti, tačiau galva buvo tuščia. Įėjo į ją vienu užtikrintu judesiu ir pradėjo energingai pumpuoti pirmyn atgal. Garsūs merginos aikčiojimai tikriausiai reiškė, kad jai patinka, nors jam tai nerūpėjo. Viena ranka įsirėmė į sieną merginai virš galvos, nunarino galvą ir švokšdamas išsiliejo. Po poros akimirkų atsitiesė, nusitraukęs sargį tiesiog numetė ant žemės, užsisegė kelnes ir nieko nesakęs nuėjo, palikęs uždususią merginą stovėti prie sienos, slepiamą tamsos ir rausvai žydinčių migdolų medžių.

– Ei! – dar išgirdo šūksnį sau už nugaros, kuriame buvo sumišusi nuostaba ir pasipiktinimas, tačiau jis neatsigręžė. O ko ji tikėjosi? Juk tai ji pakabino jį klube – pati pakvietė šokti, nedviprasmiškai glaustėsi, o kai jis taip pat nedviprasmiškai pasiūlė pasidulkinti, noriai atėjo su juo į šį sodelį. Jis netaikė dvigubų standartų ir nesmerkė moters už atsitiktinį seksą. Tačiau jam buvo nuobodu.

Švito. Į klubą grįžti jam nesinorėjo, viešbučio kambarys taip pat netraukė – tuštuma širdyje dar labiau išplisdavo tuščiame kambaryje. Jis nusprendė nueiti į mažą akmenuotą paplūdimiuką, pasislėpusį tarp uolų ir kaktusų ir žinomą tik smalsiausiems poilsiautojams. Jis norėjo pabūti vienas, o bekraštė jūra turėjo galią apvalyti visas nakties nuodėmes.

Pirmieji raudoni ir oranžiniai tekančios saulės spinduliai paskelbė nakties karaliavimo pabaigą ir drąsiai išsipleikė ant palmių šakų, kaktusų spyglių ir didelių akmenų viršūnių.

Norint pasiekti šį mažą priėjimą prie jūros reikėjo pereiti visą ilgą populiarųjį Bossos paplūdimį, užkopti į kalną ir nusileisti nepatogiu akmenuotu, skurdokos augalijos paslėptu takeliu žemyn ir jis buvo tikras, kad tokį ankstyvą metą niekas taip nesivargins. Į šią vietovę dauguma turistų suvažiuoja dėl naktinio klubų gyvenimo, o ne dėl rytinės mankštos. Vis dėlto išsukęs iš už uolos suirzo, kad vos dešimties metrų paplūdimys jau užimtas. Prie pat vandens, ant vienintelio smėlio lopinėlio judėjo moteriška figūrėlė. Saulė švietė į akis, todėl jis matė tik siluetą, kuris iš toli atrodė nuogas, tačiau prisidengęs akis jis įžiūrėjo plonas bikinio juosteles.

Atsisukusi veidu į jūrą ir tekančią saulę moteris grakščiai ir įgudusiai darė jogos asanas. Herkus aštriai kvėptelėjo, lyg būtų gavęs smūgį į krūtinę – viskas atrodė taip pat – tokia pati varanti iš proto ispaniškos gitaros formos figūra, pasipūtusių garbanotų plaukų kupeta, suimta į uodegą, tokie patys minkšti gracingi judesiai. Tie patys pratimai, kuriuos jis buvo matęs daugybę kartų.

Tai buvo ji, Ivona, arba, kaip jis ją vadino, Aivi, arba šį kartą jis nuėjo per toli nurydamas tą Kriso pasiūlytą tabletę ir dabar mato haliucinaciją. Jeigu tai antrasis variantas, jis paprašys Kriso visos krūvos tokių tablečių, kad galėtų kiek nori žiūrėti į ją – moterį, kurios niekaip negalėjo pamiršti, kad ir kaip stengėsi, savo dilginančią gebenę Aivi, kuri tekančios saulės spinduliuose atrodė tokia tyra ir švari, taip toli nuo to purvo, kuriame jis maudėsi visą naktį.

Herkus sugriežė dantimis – juk tai ji ir įstūmė jį į tamsą ir purvą. Ji buvo vienintelė, kuriai jis paklojo po kojomis visą save ir to pasirodė to per maža. Herkus buvo pernelyg nuodėmingas, kad atitiktų jos aukštus standartus. Ji atstūmė jo pasiūlymą ir išvykdama išsivežė visą jo gyvenimo džiaugsmą ir šviesą. Iš pradžių jis negalvojo, kad bus taip sunku. Paliko jai praviras duris, tačiau po kelių mėnesių suprato, kad ji neketina sugrįžti ir jis nugrimzdo į tamsą. Jam, naktinių klubų savininkui, visa tamsa buvo ranka pasiekiama ir jis pasinėrė į pramogas ir verslą. Verslas suklestėjo, nes jis tapo kietesnis, beatodairiškas, drąsesnis. Žengė pirmyn nepaisydamas nieko, nebijodamas nieko ir tai dažniausiai duodavo gerus rezultatus. Su pramogomis buvo kiek sudėtingiau – kad ir kokius aštrius ir egzotiškus malonumus jis bandė, jam vis kažko trūko ir kėlė nuobodulį.

Aivi baigė savo įprastą rytinę mankštą, išsirangė iš bikinio ir nėrė į žydrą viliojančią Viduržemio jūrą. Herkus, sulaikęs kvapą, stebėjo šį reginį. Pirmas impulsas buvo lėkti prie jūros, nusimesti drabužius ir pasivyti ją, plaukiančią lyg undinė spindinčiomis bangomis. Įsivaizdavo, kaip suspaudžia ją, nuogą ir šlapią, savo glėbyje ir jos minkštas švelnus kūnas priglunda prie jo kampuoto stoto. Jau žengė žingsnį į priekį, tik staiga prisiminė, kad jis dvokia nakties linksmybėmis – rūkalais, alkoholiu ir atsitiktiniu seksu. Jis negali toks artintis prie Ivonos.

– – –

Ivona nuplaukė tolokai į jūrą ir apsisukusi grįžti slopiai aiktelėjo. Prie jos drabužių stovėjo vyras, pasilenkęs juos apžiūrėjo, kažką paėmė ir nuėjo atgal per smėlėtą paplūdimį link uolėto tako į viršų. Ji buvo per toli nuplaukusi, kad gerai jį įžiūrėtų, per toli, kad šauktų ar vytųsi jį, todėl genama nerimo skubiai yrėsi link kranto. Plaukdama jau ramiau pagalvojo, kad ir gerai, kad buvo toli nuplaukusi ir negalėjo pasiduoti pirmam impulsui pulti prie vagišiaus. Net iš tolo jis atrodė gana aukštas ir tvirtas. O ji – vidutinio ūgio ir sudėjimo moteris, nuogutėlė ir viena tuščiame paplūdimyje.

Išlipusi ant kranto ji paskubomis apsirengė, net nesivargindama nusišluostyti. Visi jos drabužiai buvo savo vietose, nors ir netvarkingai sumesti. Nieko netrūko.

Ji pagalvojo, kad vyras ieškojo piniginės ar telefono, o neradęs nieko vertingo tiesiog paliko viską, kas jo nedomino. Apsirengusi ji atsikvėpė su palengvėjimu. Ir sustingo. Vis dėlto kai ko trūko. Nebuvo kortelės su jos vardu ir jogos stovyklos pavadinimu, kurią ji buvo įsisegusi į palaidinę. Į garsiąją Prana Flow jogos stovyklą Ibizoje buvo suvažiavę žmonės iš įvairiausių pasaulio šalių ir visi jie turėjo segėti tokias korteles. Kuriam galui nepažįstamam vyriškiui gali prireikti jos kortelės?

Raktas! Ilgo plataus sijono kišenėje ji buvo įsikišusi savo stovyklos kambario raktą. Jei tas vyras jį rado, jis gali pabandyti… Ji įkišo ranką į kišenę. Raktas buvo vietoje, tačiau šalia jo ji užčiuopė dar kai ką ir išsitraukė nedidelę vizitinę kortelę. Ant vienos sidabrinės pusės buvo ranka užrašytas viešbučio pavadinimas ir numeris. Kambario numeris? Kitoje pusėje gražiu šriftu buvo išraitytas vardas ir pavardė.

Herkus.

– – –

Vakare Herkus drybsojo odiniame krėsle viešbučio bare drauge su dar keturiais vyrais. Jie visi buvo atvykę į Ibizą į verslo seminarą – dienomis klausė paskaitų apie šiuolaikines naktinių klubų verslo ir marketingo strategijas, naktimis užsiėmė praktika, tyrė naktinių klubų veiklą. Kas naktį jie eidavo vis į kitą vakarėlį, stebėjo kiekvieną smulkmeną, kurią vėliau galės panaudoti savo versle. Mokėsi iš geriausių. Ir, žinoma, linksminosi.

Viešbučio bare su viskio, kuris padėjo pamiršti geltonai oranžinius koktelius, taurėmis rankose jie tingiai aptarinėjo kiek anksčiau išklausytą paskaitą ir tarėsi dėl šios nakties planų, dalindamiesi informacija apie klubo, kuriame lankysis šią naktį, veiklą, savininką ir programą.

Jie visi sukluso, kai į barą įėjo moteris. Tai buvo tokia moteris, kuri visur lyg magnetas traukia vyrų žvilgsnius – įspūdinga raudonplaukė, kurios garbanos blizgančiais vario sūkuriais raitėsi ant jos nugaros, figūrą aptempusi trumpa Viduržemio jūros mėlynumo suknutė be petnešėlių išryškino didelę krūtinę, siaurą liemenį ir apvalius klubus. Dar labiau, nei gardūs apvalumai, kurie privertė vyrus nejučia nugurkti susikaupusias seiles, dėmesį kaustė moters judesiai – grakštūs, pasitikintys, bylojantys apie ypatingą lankstumą ir nevaržomą laukinį laisvumą.

Nekreipdama dėmesio į alkanus vyrų žvilgsnius, kurie lyg dėlės įsisegė į jos figūrą, ji nuėjo prie barmeno ir, paprašiusi mineralinio vandens, įsitaisė ant aukštos baro kėdės.

Herkus atsitiesė savo krėsle.

– Džentelmenai, aš jūsų atsiprašysiu.

Vyrų veiduose pasirodė suprantančios šypsenėlės.

– Krasavčik! – paplojo jam per petį šalia sėdintis Aleksandras.

Herkus nekreipė dėmesio į savo kompanionus. Jo viduje kunkuliavo pyktis. Ivona buvo tokia beprotiškai graži, pasitikinti savimi ir ramut ramutėlė. Neatrodė, kad jai nors kiek rūpėjo tai, kad jį atstūmė ir išvyko ieškoti velniai žino ko po visą pasaulį, palikusi tuštumą jo širdyje ir gyvenime. Tada jis žadėjo, kad jos lauks, tik anuomet dar nežinojo, kad tuštumą taip skauda.

Dabar atėjo jo eilė ją atstumti. Jis ją atstums su tokiu trenksmu, jog taps visiškai aišku, kad ji tikrai niekada negrįš. Tada jis nustos jos laukti ir galės gyventi toliau.

Herkus priėjo prie Ivonos.

– Sveika, – išgergždė žemu balsu ir ištiesė jai ranką su iššūkiu akyse.

– Sveikas. – Jos balso švelnumas buvo lyg glamonė, ji įdėjo savo rankutę į jo delną ir pakilo nuo aukštos baro kėdės.

Herkus truktelėjo ją prie savęs, apkabino per liekną liemenį ir sparčiu žingsniu nusivedė per barą ir viešbučio vestibiulį į liftą. Kiek nustebusi dėl piktoko ryžto, degančio vyro akyse, Ivona kilstelėjo antakius, tačiau nieko nesakė. Ji suprato jo skubėjimą, pati buvo beprotiškai jo pasiilgusi. Juk jie nesimatė beveik dvejus metus.

Į liftą kartu su jais įėjo pagyvenusi pora ir Ivona maloniai nusišypsojusi pasisveikino. Herkus nesišypsojo. Jis atrodė niūrokas, žandikaulis įsitempęs nuo sukąstų dantų, ranka lyg plieno lankas tvirtai spaudė merginos liemenį. Ivona norėjo, kad jis nusišypsotų, atsipalaiduotų, nes šis įsitempęs rūstus vyras atrodė svetimas, visai nepanašus į prieš dvejus metus buvusį žaismingą mylimąjį. Ji apsivijo Herkaus liemenį ranka, tada smalsiu delniuku nuslydo žemyn ir paglostė viliojantį užpakalį. Anksčiau, pajutęs tokią glamonę viešoje vietoje, jis būtų jai valiūkiškai mirktelėjęs, tačiau dabar primerktos mėlynos akys liko įsmeigtos į besikeičiančius pravažiuojamų aukštų numerius, tik pečiai dar labiau įsitempė.

Liftas sustojo ir durims atsivėrus Herkus tokiais plačiais žingsniais sparčiai patraukė koridoriumi prie savo kambario, kad Ivonai teko beveik bėgti.

Nepaleisdamas jos liemens jis išsitraukė iš švarko kišenės  viešbučio kortelę, atrakino duris ir švelniai įstūmė Ivoną į kambarį. Vos įėjęs nusivilko švarką ir numetė jį ant kėdės. Ryžtingai žengė per apartamentų svetainę prie merginos ir ši, priartėjusi prie pravirų miegamojo durų, pamėgino sulėtinti įvykius.

– Herkau… – priglaudė delną prie jo krūtinės, mėgindama sulaikyti.

– Aivi, – suurzgė jis ir nuo pakimusio žemo balso Ivona pajuto saldų aistros maudimą savo kūne. Ši pravardė jo lūpose skambėjo taip švelniai ir intymiai, kaip angliškasis baby. Vien jo balso užteko, kad apsunktų jos krūtys, sukietėję speneliai drąsiai atsikištų į priekį, maldaudami glamonių, o kelnaites permerktų karšta drėgmė. Tai, kad jis vis dar vadino ją savo sugalvotu švelniu vardu, privertė jos akis žibėti nuo jausmų pertekliaus.

Herkus suėmė plačiais delnais jos skruostus, kelias ilgas sekundes žvelgė jai į akis, tada palinkęs įsisiurbė jai į lūpas. Bučinys buvo karštas, gilus, alkanas, net truputį skausmingas, tačiau Ivona daugiau nebandė jo stabdyti. Ji visada pasikliovė savo širdimi, o dabar jos širdis dainavo, kad čia yra jos namai, kad Herkaus glėbys yra būtent ta vieta, kurioje ji ir turi būti. Keista, kad tik ilgai klajojusi po pasaulį ji tai suprato. Todėl jos rankos apsivijo plačią vyrišką nugarą, išglostė pečius ir nuslydo žemyn prie užpakalio. Tyrė jo kūną iš naujo, apsvaigusi nuo ilgesio ir džiaugsmo, kad jie vėl kartu.

Herkus kimiai sudejavo, jo patyrusios rankos susirado plonytį užtrauktuką suknelės nugaroje ir po sekundėlės melsvas šilkas lyg jūros banga jau gulėjo  ant žemės aplink Ivonos kojas. Išlaisvintos putlios krūtys džiugiai subangavo, nes Ivona buvo be liemenėlės. Vyras suklupo ant kelių ir nutraukė plonytes, suknelės spalvos kelnaites žemyn.

– Išlipk iš jų, – paliepė kimiai ir Ivona paklusniai iškėlė koją iš šilko krūvelės ir nusispyrė batelius. Kai iškėlė antrąją, Herkus pačiupo ją už kulkšnies, surakino stipriu delnu, užsidėjo jos koją ant savo plataus peties, nusėjo karštais bučiniais vidinę šlaunies pusę kildamas aukštyn ir, praskleidęs pirštais, įsisiurbė lūpomis į aistra kvepiantį drėgną karštį. Ivona aiktelėjusi atsirėmė į durų staktą, vieną ranką panėrusi į jo plaukus, kita ranka prisilaikydama medinės durų staktos sau už nugaros, kad nenugriūtų.

Jis gerai prisiminė, kas jai labiausiai patinka, kaip dievina, kai švelnios glamonės kaitaliojamos su godžiomis ir pašėlusiomis, kaip ją varo iš proto, kai prie besidarbuojančių lūpų prisijungia pirštai, kaip juos reikia sulenkti jos karštame ankštame viduje, kad jos kojos imtų virpėti. Todėl vos po kelių minučių Ivona dejuodama ir drebėdama susmuko į jo laukiančias stiprias rankas.

Apkabinęs Herkus įstūmė merginą į miegamąjį, link lovos, tačiau atsigavusi Ivona apsuko juos taip, kad nugara į lovą stovėtų jis. Apsivijo rankomis jo kaklą ir, palenkusi jo galvą žemyn, įsisiurbė į lūpas dar vienu karštu bučiniu, jausdama savo kvapą ir skonį ant jo lūpų. Tada ėmė vikriai darbuotis piršteliais – atsagstė jo marškinius ir su pasimėgavimu prisiglaudė lūpomis prie raumeningos, smarkiai besikilnojančios krūtinės. Slysdama saldžiu liežuvėliu žemyn, nutraukė drabužį nuo plačių pečių ir ilgėliau apsistojo prie gumburiuotų pilvo raumenų. atsegė kelnių diržą, sagą, užtrauktuką ir, atsiplėšusi nuo saldžių jo lūpų, suklupo prieš jį, nutraukdama kelnes žemyn. Tada klūpodama paglostė išsipūtusią erekciją ir išvadavo jo didelį kotą iš trumpikių nelaisvės, suėmusi jį delnais paglostė ir godžiai apžiojo. Po kelių sekundžių, garsiai dejuodamas, jis ją atitraukė.

– Noriu būti tavyje.

Ivona stumtelėjusi pasodino jį ant lovos krašto ir užsliuogė ant kelių. Herkus apglėbė ją plieniniu rankų žiedu, kilstelėjo minkštą moters kūną ir įsikniaubęs į putlią krūtį, laižė, skanavo, čiulpė saldžią viršūnėlę, kol aikčiojanti ir dejuojanti mergina neištvėrė.

– Dabar, Herkau, daugiau negaliu…

Ji nuslydo žemyn priimdama jį į save, lėtai ir kankinančiai saldžiai, centimetras po centimetro, kol jie visiškai susijungė. Tada abu sustingo, kakta prie kaktos, krūtinė prie krūtinės.

Herkus sukando dantis ir Ivona suprato, kad jis tvardosi iš visų jėgų. Jo laikančios rankos nuslydo žemyn ir platūs delnai suėmė apvalius moteriškus klubus.

– Judėk, Aivi, dėl Dievo meilės…

Suėmusi delnais jo skruostus ir žiūrėdama jam tiesiai į akis ji ėmė lėtai judėti aukštyn žemyn, sukdama klubus ir ieškodama jautriausių savo taškelių. Jos tempas greitėjo, aimanos trūkčiojo, o Herkus  prilaikė banguojančius klubus, nenuleisdamas akių nuo jos įkaitusio veido, tik jo kakta ėmė ristis prakaito lašai.

Ivona negalvojo nei apie Herkų, nei apie save, o visas likęs pasaulis iš viso nustojo egzistavęs. Ji tik lėtai ir nuosekliai augino įtampą savo kūne, kol ta įtampa pasiekė kritinį tašką ir sprogo.

Ivona pratisai sudejavo, išsirietė virpėdama visu kūnu, o jos vidiniai raumenys gniaužė Herkų lyg kumštis. Lėtai užauginta pasitenkinimo banga buvo stipri ir ilga, užliejanti visą kūną ir atimanti kvapą.

Herkus palaukė, kol mergina galiausiai pajėgė įkvėpti ir vėl nusileido ant jo, įsileisdama jį iki pat galo. Tada vėl prispaudė ją prie savęs, vis dar būdamas jos viduje apsuko juos abu ir paguldė Ivoną ant lovos. Užsimetė jos kojas sau ant pečių, kad galėtų pasiekti ją dar giliau ir stipriais greitais smūgiais ėmė siekti savo viršūnės. Įjautrintas jos kūnas grietai jį prisivijo ir šį kartą jie kartu paniro į pasitenkinimą, dejuodami vienas kito vardą.

Slinko ilgos akimirkos, kai jie nejudėjo, mėgaudamiesi pojūčiais.

Herkus pasuko galvą, norėdamas pabučiuoti jos ugnimi žėrinčius plaukus. Norėjo suspausti ją glėby ir maldauti, kad ji sugrįžtų pas jį.

Supratęs, kur link sukasi jo mintys vyras šoko iš lovos lyg iš žarijų duobės. Paskubomis užsitraukė brangaus kostiumo kelnes, užsimetė ant pečių marškinius, vengdamas žiūrėti į nuostabią nuogą moterį savo lovoje. Kiek suraukusi antakius Ivona atsisėdo lovoje, sukryžiavusi kojas lyg meditacijai, visiškai nekreipdama dėmesio į tai, kad yra nuogutėlė, prisidengusi tik ant pečių pasklidusiais variniais plaukais. Tik visiškai apsirengęs jis atsisuko.

– Herkau, – švelniai pašaukė ji.

Jis išsiėmė iš švarko kišenės piniginę, ištraukė kelis banknotus ir numetė ant stalelio prie lovos.

– Čia tau už sugaištą laiką, – ištarė lediniu balsu.