Ragana – žodis, kaitinantis vaizduotę, turintis daugybę pavidalų ir formų. Pagonių deivė, Laimos sesuo, savo rankose laikiusi galią išgydyti ar paleisti į amžinybę.
Gerbiama kaimo žiniuonė, pas kurią visa bendruomenė bėgo su savo rūpesčiais: ji sprendė sveikatos problemas, padėjo išnarplioti santykių ir meilės vingius, priimė gimdymus. Vėliau ragana tapo demoniška bjaurybė, sėjanti tik nelaimes ir mirtį. Arba bjauri senė su karpomis ant veido, be dantų, au išsidraikiusiais ilgais žilais plaukais, savo milžiniškame murziname katile nuolat kažką verdanti. Dar vėliau tai seksuali Holivudo filmų vilioklė, kuriai niekas negali atsispirti.
Šie įvaizdžiai tokie skirtingi, vis dėlto, kai kas juos vienija. Bet kuriuo laikotarpiu, ragana – tai moteris. Tai galinga ir savarankiška moteris. Todėl nenuostabu, kad žodis „ragana“ traukia ir baugina daugelį dailiosios lyties atstovių. Traukia, nes moterys jaučia savyje galią, didesnę, nei joms leidžia turėti patriarchalinė materialistinė visuomenė. Daug šimtmečių buvo nuolat pabrėžiama, kad moterys kvailos, silpnos, kaltos, nevertos, nepakankamos, toleruojamos tik dėl jaunystės, grožio ir gebėjimo gimdyti vaikus. Kiekvienas bandymas peržengti siauručius visuomenės uždėtus rėmus sulaukia didžiulio aplinkinių pasipriešinimo ir baimės. Pačios moterys, išskyrus vieną kitą drąsuolę, labai baugščiai bando išsilaisvinti iš uždėtų suvaržymų, nes praeityje už tokias pastangas jos buvo skaudžiai baudžiamos – kankinimais, smurtu, raganas deginančiais laužais, atstūmimu iš visuomenės.
Nutrūkusi raganiškos išminties gija
Senųjų laikų raganos, žiniuonės, buvo vienos iš labiausiai apsišvietusių to meto žmonių. Jų žinios ir galios buvo menas ir mokslas, jos išmanė Mėnulio ir Saulės ciklus, augalų savybes, žmogaus kūną ir dvasią, mokėjo pakreipti palankia kryptimis pasaulį sudarančią energiją. Ši išmintis buvo perduodama iš lūpų į lūpas, tačiau tai nutrūko prasidėjus raganų medžioklėms. Bet koks moteriškos intuicijos pasireiškimas buvo pavojingas, net ir šiais laikais į ją numojama ranka ar tiesiog išjuokiama. Tokia buvo praeitis, kuri suformavo šiuolaikines moteris. Jos jaučiasi sutrikusios, nebežinančios, kaip būti moterimis. Jos turi didžiulę vidinę jėgą ir nežino, kaip ja naudotis. Moterys žino, kad gali kur kas daugiau, nei būti vyro tarnaite, patogiu papuošalu, vaikų gimdymo mašina. Praradusios ryšį su moteriška energija, naudoja vyrišką ir sėkmingai daro karjerą versle, politikoje ar moksle. Tačiau vyriškos energijos naudojimas skaudžiai atsiliepia asmeniniam moters gyvenimui ir energetikai.
Praradus moteriškos išminties tradiciją nukentėjo ne tik moterys. Įsivyravo energetinis disbalansas, nuo kurio nukentėjo gamta, kuri, kaip ir moterys, buvo sudaiktinta, pavergta ir išnaudojama. Išsekinta Žemė atsidūrė ant ekologinės katastrofos slenksčio. Užgniaužus moterišką galią nukentėjo ir patys vyrai. Moterims naudojant vyriškąją energiją, jie taip pat ėmė nesuprasti, kas yra vyriškumas.
Šiuolaikinės raganos
Esant tokiai situacijai, nieko keisto, kad raganos vėl populiarėja ir visame pasaulyje yra dešimtys tūkstančių žmonių, vadinančių save raganomis. Tai raganos, kurios garbina gamtą, rūpinasi ekologija, energijų pusiausvyra, ieško ryšio su senovės moterų žiniuonių tradicija. Raganų dievybė yra dvipolė – Raganų Deivė ir Raguotasis Dievas, tačiau, norėdamos bent kiek subalansuoti energijų pusiausvyrą pasaulyje, kuriame vyrauja vyriški dievai, raganos didesnį dėmesį skiria Deivei.
Buvimas ragana leidžia moteriai susitelkti į savo vidų, vystyti intuiciją, išjausti energijas, būti tokiai, kokia iš tiesų yra, be visuomenės primestų apribojimų, lūkesčių ir spaudimo atitikti neįmanomą amžinai jaunos, lieknos, malonios, nuolankios, nepavargstančios, patarnaujančios antrarūšės būtybės įvaizdį.
Būti ragana reiškia prisiimti visišką atsakomybę už save ir savo gyvenimą, leisti sau būti savimi – moteriška, galinga, keista, einančia ten, kur veda siela, nebijančia pažvelgti į savo vidų. Reginčia pirmiausiai savyje šviesius ir tamsius dalykus ir abu priimančia su vienoda pagarba. Būti ragana reiškia labai sąmoningai kurti savo pasaulį suprantant energijas ir naudojant minčių, žodžių ir emocijų galią.
