Brangus Grimuarai!
Šiandien noriu pakalbėti apie meilės romanus. Taip taip, ne apie užkalbėjimus ir burtus, magiją ir stebuklus. Nes, žinai, ką ? Meilės romanai atnešė didžiausią magiją mano gyvenime. Šį kartą nepasakosiu tau apie meilės romanų istoriją. Gal tik truputį. Papasakosiu apie savo istoriją.
Meilės romanus pradėjau skaityti tada, kai tik jie Lietuvoje pasirodė. Anksčiau buvo kitos knygos, kurių perskaičiau beveik visą biblioteką – nuotykių romanų serija, istorinių, ėmiau knygas iš kaimo bibliotekos, tad praktiškai visą ją ir perskaičiau. Kiekvienoje knygoje man labiausiai įsiminė meilės linija, erotinės scenos buvo labai retas gurmaniškas gardėsis. Kai suaugau, pradėjo leisti lietuviškai užsienio rašytojų meilės romanų seriją ir lietuvių meilės romanų seriją. Skirtumas tarp šių dviejų buvo tas, kad lietuvių rašytojų knygos nebuvo meilės romanai. Nebent Elenos de Strozzi knygos. Tuo metu aš pradėjau studijuoti anglų kalbą ir atradau tikrą lobį – padėvėtų drabužių parduotuvėse būdavo ir angliškų knygų lentynėlės. Dažniausiai tai buvo Harlequin serijos knygutės – mūsų Svajonių knygų mažųjų knygučių atitikmuo. Jas dažnai žmonės perka kaip vienkartinį skaitinį. Daug kas sako, kad žmonės tam veltui mėto pinigus ir švaisto laiką.
Kadangi tokias knygas skaitau apie trisdešimt metų, galiu įvertinti žalą ar naudą, kurią tie skaitiniai atnešė. Taigi:
- Aš tapau optimiste. Tiek daug skaitydama gerų pabaigų, dar daugiau, skaitydama apie herojų patiriamus sunkumus ir vis tiek žinodama, kad viskas baigsis gerai, aš tikiu ir savo laiminga pabaiga. O juk žinote, kaip yra. Kaip tiki, taip ir bus.
- Mano santykiai su vyru ženkliai pagerėjo ir vis dar gerėja. Atrodo, lyg jie būtų persikėlę iš knygų puslapių į mano gyvenimą. Skaitydama meilės romanus aš visa siela įsijaučiu į romantiką. Tikriausiai nieko keisto, kad jos mano gyvenime vis daugiau ir daugiau. Netikėtai gaunamų gėlių, komplimentų, dėmesio, staigmenų. Penkių žvaigždučių viešbučių su paruoštomis vaišėmis, gėlėmis ir šampanu. Kiek stebiu savo koleges meilės romanų skaitytojas, dauguma jų džiaugiasi gražiais santykiais su antra puse. Nes, galų gale, juk perskaičius visas tas karštas scenas reikia kažkur išlieti savo energiją ir dar negirdėjau nė vieno vyro, kuris tuo skųstųsi. Kur tau, daugelis, supratę, kur šuo pakastas, patys bėga užsakinėti tų stebuklingai veikiančių knygų. Taigi, mitas, kad prisiskaičiusios meilės romanų moterys turi nerealistinius lūkesčius vyrams, paneigtas.
- Meilės romanai padėjo man ištverti sunkiausiais mano gyvenimo periodais. Vietoje to, kad nervinčiausi, eičiau iš proto ir nenutrūkstamai mintyse kurčiau blogiausius scenarijus, paskaitau bent kiek mėgstamo meilės romano ir štai! Optimizmas atstatytas.
- Meilės romanai įkvėpė mane siekti savo svajonių. Nes būtent tuose romanuose laiminga pabaiga būna ne tik tada, kai mergina gauna trokštamą vaikiną. Ne. Ji visada gauna savo trokštamą gyvenimą. Aš patikėjau, kad dėl savo svajonių verta pakovoti ir, žinai, ką? Pasirodė, kad tai tiesa, dabar gyvenu geriausią savo gyvenimo laikotarpį.
- Skaitydama romanus sužinau daug naujų dalykų, išmokstu apie įvairias kultūras. Taip, paneigiu dar vieną mitą – kad meilės romanuose nėra jokios vertingos informacijos. Iš tiesų, daug autorių labai rūpestingai renka medžiagą, į meilės romanus įdeda įdomių faktų.
Mielas Grimuarai, galbūt rytoj aprašysiu stebuklus, kurie įvyko man pradėjus rašyti meilės romanus 😊
Iki rytojaus.
Tavo Lavisa
