Brangus Grimuarai!
Kuo vardu buvo tavo ragana?
„Vargu ar galima ją vadinti „mano“ ragana. Bet, žinai, ką? Jai tai labai nepatiktų. Todėl ir toliau ją taip vadink. Jos vardas buvo Elanora“
Gražus vardas. Tai kokį daiktą judu norėjote paimti tą naktį?
„Ar patikėsi – knygą! Vieną galingiausių grimuarų, magijos užrašų, pasaulyje. Jį turėjo privatus kolekcininkas ir laikė įkišęs į savo seifą be jokios naudos. Pagalvojęs, ką galėčiau su ta knyga nuveikti aš, talentingas raganius, net dantimis sugrieždavau. Tikriausiai, Elanora galvojo tą patį. Tik viskas nebuvo taip paprasta. Buvo pasakojama, kad toje knygoje užšifruotu raštu surašytos išsamiausios žinios, burtai, ritualai iš seniausio Didžiosios Deivės Raganos garbinimo kulto. Prieš raganų medžioklę, siautusią pasaulyje kelis šimtmečius, ta knyga buvo paslėpta. Kai kas panoro ištrinti raganas ir visą magiją pasaulyje. Buvo sunaikinta daugybė magijos knygų, magiškų daiktų. Likusios raganos perduodavo savo žinias iš lūpų į lūpas, tačiau dažniausiai iš baimės visai stengdavosi jų nenaudoti, pamiršti. Nenaudojamas raumuo nyksta. Magijos galios ir raganų sluoksnis silpo. To grimuaro pagalba buvo galima atkurti senąsias galias. Nurimus raganų persekiojimo karštinei Elanora norėjo gauti tą knygą, suburti patikimų raganų ratą ir sugrąžinti raganų klestėjimo amžių. Elė būtų buvusi raganų močia, galingiausia ragana pasaulyje“
O ką tu būtum veikęs su ta knyga?
„Toje knygoje buvo aprašyti magiški daiktai ir vietos. Norėjau surinkti juos iš viso pasaulio“
Ir kas tada?
„Būčiau galingiausias raganius pasaulyje. Aš mokslininkas, ragana. Norėjau ištyrinėti tuos daiktus ir vėl naudoti pagal paskirtį“
Ir būtum paskleidęs tas žinias kitiems?
„Ne“
Tai tu niekuo ne geresnis už tą mokslininką, kuris laikė grimuarą seife!
„Aš būčiau jį naudojęs!”
Tačiau savo žiniomis nesidalintum?
„Su kuo? Su kitomis raganomis, kurios išstūmė mane iš savo tarpo, nes buvau kitoks? Mes jau išsiaiškinom anksčiau, kad dalis manęs yra demoniška. Buvau laikomas mišrūnu, pavojingu, suteptu. Jos su manimi nebendravo. Sumautos raganiūkštės, kurios buvo nusilpusios, pamiršusios didžiąją dalį savo žinių, vis tiek rietė nosį prieš mane! Todėl ne, nebūčiau dalinęsis. Naudodamasis ta knyga būčiau gerai pasvilinęs jų pasipūtusias uodegas“
Norėjai joms pakenkti?
„Gal tik truputį atkeršyti. Ar gali stebėtis, jog norėjau mažučio pasitenkinimo, kai jos atšliaužtų pas mane, nes būčiau galingiausias? Ir taip jau mano dviguba prigimtis suteikė man ypatingesnių gebėjimų. Jei man būtų pavykę, būčiau nesustabdomas“
Gal todėl Elanora ir norėjo tave sustabdyti? Atrodo, tikrai buvai pavojingas.
„Manau, kad prieš tai ji iš viso apie mane negalvojo. Tačiau kai susitikome to kolekcininko sode, vien į mane pažvelgusi, Elė suprato mano ketinimus. Staiga mūsų tikslai tapo gyvybiškai svarbūs. Tą naktį tarp mūsų užvirė tikros kačių pjautynės, kurios baigėsi netikėtai“
Papasakok.
„Kitą dieną, ragana. Mane užplūdo prisiminimai“
Per daug jausmų?
„Aš neturiu jausmų.“
Aha, tikrai neturi. Ką gi, leisiu tau atsikvėpti. Papasakosiu apie savo dieną. Kaune, Kalniečių parke, įvyko trečio sezono literatūrinių piknikų atidarymas. Smagus, jaukus renginys. Gera vėl susitikti su tais žmonėmis, kurie, tam tikra prasme, yra tavo kolektyvas, arba bent jau tą pačią aistrą turinčių žmonių grupė. Mes susitinkame jau keletą metų ir jaučiasi, kad kartu esame patyrę ne vieną nuotykį ar išmėginimą.
Labai gera, kad atėjo ir naujų pažįstamų, palaikančių, mezgančių ryšį. Nes aš, Grimuarai, nesu labai įgudusi megzti ryšį. Aš vis dar tas intravertas, kurį turi susirasti ekstravertas ir paimti į savo globą. Tačiau aš labai prisirišu.
Ir, kaip jau sakiau, dabar imu prisirišti prie tavęs.
Kaip visada, nuotraukos iš mano dienos.
Tavo Lavisa
