Brangus Grimuarai!
Jau skundžiausi tau, kad Norvegijoje sunku rasti suvenyrinių raganiukų papildyti mano kolekcijai. Vakar kalbėjausi su viena norvege ir, žinoma, pasinaudojau proga paklausti. Tai tiesa, Norvegijos pasakose raganos užima mažai vietos. Yra viena būtybė, gyvenanti miškuose, graži raudonplaukė (bet su uodega), kuri pasirodo, jei simpatiškas vyrukas keliauja miškais ar kalnais vienas. Žinoma, jį suvilioja ir jam blogai baigiasi. Labai panašu į mūsų laumių darbelius. Troliai karaliauja miškuose, vandenyse ir kalnuose.
Nepaisant trolių, norvegų pasakos labai panašios į lietuviškas.
Paklausiau, ar tikrai pas juos tamsiuoju metų laiku visai neprašvinta? Taip iš tiesų, dieną galbūt tik trumpam būna sutemos, o visą kitą laiką juoda naktis. Į klausimą, kaip jie tai ištveria, norvegė tik nusijuokė. Visai smagiai, sako. Daug būname namuose, užkuriame židinį, prisidegame žvakių. Tikrai, mes jau esame apsistoję devintoje vietoje ir visur yra daugybė žvakių ir stalo žaidimų.
Anksčiau prieš Kalėdas norvegai puošdavo namų prieangius švieselėmis ir žvakėmis. Tačiau kai prasidėjo kovido karantinas ir visi buvo priversti sėdėti namuose, tas švieseles pradėjo degti kur kas anksčiau, kad būtų smagiau. Ši tradicija išliko ir po karantinų ir dabar tai vadinama ne kalėdinėmis švieselėmis, o tamsiojo periodo švieselėmis.
Norvegai taip pat švenčia Kūčias, sėda vakarienės kažkada popietės metu, po vakarienės atidaro dovanas. Šiaurės norvegai per Kūčias valgo mėsą, pietų norvegai tik žuvį.
Atvykome į naują vietą, Senja salą, ir dabar gyvename namelyje, panašiame į švyturį. Prie pat namelio jūra, kalnai ir miškai. Tačiau elnių šiose vietose jau nematėme.
Po vakar dienos ledynų žygio ir šiandienos kraustymosi jaučiuosi pavargusi, Grimuarai. Kai tokia savijauta, man sunku ne tik rašyti, bet ir skaityti. Net galvoje sukurti vaizdai išplaukia ir išnyksta, lyg pakelė, nugulta rūko. Tačiau rytoj laukia ramesnė diena, tikiuosi, pavyks parašyti.
Pusiau juokais galvoju nukabinti namuose nuo sienos magnetinę lentą, ant kurios lipiname iš kelionių parsivežtus magnetukus. Kodėl?
Jau pasakojau tau, kad aplinkos daiktai formuoja mūsų gyvenimą ir tada, kaip mano gyvenimą veikia paveikslas, kuris kabo mano darbo kambaryje. Panašiai yra su magnetukais. Nori keliauti – prisilipink matomoje vietoje norimos vietos vaizdus. Nori meilės – magnetukus su širdelėmis ar porelėmis. Ir taip toliau. Mano asmeninis pavyzdys – nuo tada, kai matomiausioje vietoje pradėjau lipinti aplankytų vietų magnetukus, kuo jų buvo daugiau, tuo labiau dažnėjo mūsų kelionės.
Savo darbo kambaryje turiu nedidelę kolekciją suvenyrinių raganų, mėnulio akmens rutulį, daug kristalų ir dar daugiau kortų. Magijos ir burtų, o ir pačių raganų, taip pat daugėja mano gyvenime. Taigi, namų aplinka yra be galo svarbi.
Kartą klausiau vieną paskaitą, kurią skaitė pasaulinio lygio moteris, dirbanti su norų manifestavimais. Gaila, neprisimenu jos pavardės. Vienas holivudo režisierius nurėjo statyti apie ją filmą ir jie išsikalbėjo. Vyras skundėsi, kad jam nesiseka su moterimis, nors jis jaunas, išvaizdus ir turtingas. Apžiūrėjus jo namus paaiškėjo, kad ten buvo keli paveikslai, nutapyti paties režisieriaus. Visuose juose buvo nusisukusi moteris. Norų manifestavimo specialistė patarė jam nutapyti tokį paveikslą, kokio jis rezultato norėtų. Sutrumpinus visą istoriją, režisierius iš pradžių save nusipiešė su daugybe moterų. O kai tokie santykiai atsibodo, jis nusipiešė save savo vienintele išrinktąja.
Jau po truputį planuoju, kaip keisiu savo namų aplinką grįžusi, kad ji atitiktų mano planus. Juk pirmiausiai reikia sutvarkyti energetinius dalykus, o tada jau viskas lengva, lyg burtų lazdele mostelėjus.
Beje, burtų lazdelės dar neturiu. Mačiau Škotijoje, bet nenusipirkau. Jos man tada nelipo. Bet dabar jaučiu, kaip kažkuri mane kviečia. Nežinau, kur ji, bet esu tikra, kad greitai prisišauks.
Tavo Lavisa
