Brangus Grimuarai!
Taip gera, kad galiu grįžti prie raganiškų reikalų. Gal šis dienoraštis galiausiai taps tokiu, koks buvo planuotas? Taip jau buvo, kad pradžioje girdėjau Grimuaro balsą, dabar nebegirdžiu. Pasiilgau to, tačiau dabar jaučiu, kad pati laisviau rašau, gal todėl jis mano, kad man nebereikia pastiprinimo. O jis man dar taip ir nepapasakojo savo meilės istorijos su ragana Elanora. Gal dar kada nors.
Geroji žinia man pačiai, kad šie kasdieniai trumpi įrašai davė man iš tiesų didelės naudos daugiau nei vienu aspektu. Šiandien rašau jau šešiasdešimt aštuntąjį įrašą. Tai visai nemažai. Per vasarą buvo visokių dienų. Kai kurios buvo pilnos įspūdžių ir fizinių išbandymų, kai vakare norėdavosi tik kristi į lovą. Tačiau toje lovoje vis tiek atsidarydavau kompiuterį ir parašydavau dienos įspūdžius. Tiesą sakant, tokiomis dienomis buvo lengviau, nes tereikėdavo aprašyti tai, kas įvyko. Kitos dienos buvo gan tuščios. Arba tik sėdėdavau automobilyje ar traukinyje, o gal tiesiog namie užsiimdavau kasdieniais darbais. Tada jau labiau reikia pasukti galvą, ką rašyti. Dažniausiai užtenka parašyti porą sakinių ir mintys pradeda lietis.
Tas pats lengvumas persikėlė ir į mano kūrybą. Prieš Grimuaro projektą buvau pradėjusi pernelyg galvoti, ką ir kaip rašyti, ar čia taip logiška, ar patiks skaitytojams ir panašiai. Dabar šis perdėtas galvojimas išblėso, dažniausiai atsidariusi Airilės failą tuojau pat imu rašyti, o berašant kyla vis naujų idėjų. Labai džiaugiuosi šia būsena.
Todėl visiems galiu kuo nuoširdžiausiai rekomenduoti, jei turite mėgstamą veiklą, padarykite bent nedidelę dalelę kasdien. Būtent pastovumas yra didžiausias sėkmės raktas.
Štai prisiminiau vieną istoriją. Buvau dar visai jauna mokytoja, kai išėjau motinystės atostogų su pirmu sūnumi. Stumdžiau vežimėlį su kūdikiu ramioje miesto gatvelėje ir mane užkalbino jaunas vyras. Kaip ir kodėl neprisimenu, tačiau kalbėjomės visai nemažai. Jis papasakojo, kad turi sūnų, besimokantį pirmoje klasėje. Kartais tam sūnui mokslai sunkiau sekasi, todėl jaunas tėtis turėjo priekaištų žmonai, kad ši to reikalo nesutvarko. Man užsiminus, kad tai ir tėčio atsakomybė, vyras pasigyrė, kad vieną kartą pasisodino sūnų ruošti pamokų ir aiškinosi viską tris valandas. Mano pedagoginis išsilavinimas iš karto pasišiaušė. Bandžiau švelniai paaiškinti, kad tris valandas kamuoti pirmoką nėra pati geriausia strategija. Geriau po valandą, o gal tik pusvalandį kasdien. Mačiau, kad vyras nesiklauso, todėl tą temą baigėme.
Bet kokią veiklą, kuria norime rimtai užsiimti, geriau daryti nuolatos po mažiau, nei vieną kartą apsižioti didelį kąsnį. Štai, kad ir rašymas. Dažniausiai pasiseka nebūtinai talentingesniems, o tiems, kurie turi daugiau atkaklumo. Kurie nuolatos rašo, net kai mažai kas skaito. Net kai gauna kritiškus įvertinimus. Net kai leidyklos atmeta. Net tada, kai užplūsta abejonės.
Panašiai yra ir sporte. Neužtenka talento, reikia atkaklumo kiekvieną dieną save spausti, net kai tingisi, kai sunku, kai susipyksti su kuo nors, kai nepasiseka varžybos ir t.t.
O maniau, kad šis įrašas bus apie raganas 😊 Skubu grįžti prie savo temos.
Viena iš raganų, kuri mane įkvepia, yra Lisa Lister. Ji yra parašiusi keletą knygų, kilusi iš raganų šeimos, taigi, yra trečios kartos ragana ir didelį dėmesį skiria moteriškumui, mėnesio ciklams ir galiai. Pasidalinsiu man įstrigusiomis mintimis iš jos knygos „Witch“.
Žodis „ragana“ suteikia galios. Tvirtindama, kad esi ragana, gali tą galią susigrąžinti. Tam reikia drąsos, didelių kiaušidžių, sako Lisa (kaip man patinka tokios jos frazės!), nes kaip moterys ir kaip raganos, mes nešiojamės savyje istorijas apie skausmą ir baimę, apie tas, kurios buvo persekiojamos, deginamos, skandinamos, kankinamos ir tildomos dėl galios, kurią jos turėjo. Jeigu vadini save ragana, būk pasiruošusi susidurti su visomis pasekmėmis – ir magijos galia, kurią sunku sutramdyti, ir raganų istorijų svoriu ir skausmu. Tačiau tu esi ragana, vadinasi, esi:
- Galinga moteris, kurios kūnas sinchronizuojasi su žemės ir mėnulio ciklais.
- Gamtos jėga
- Kūrėja
- Pranašautoja
- Gydovė
- Kerėtoja.
O, Grimuarai, ten dar tiek visko, kad šiandien tikrai nesutilps. Pratęsiu rytoj 😊
Tavo Lavisa
