Brangus Grimuarai!
“Aš nenusprendžiau tapti ragana.
Aš prisiminiau, kad tokia esu“
Tęsiu įspūdžius ir mintis iš Lisa Lister knygos „Witch“. Šioje knygoje, kaip ir daugelyje, yra mėginimas suskirstyti raganas į rūšis. Dažniausiai tos rūšys yra panašios, čia yra keletas dar negirdėtų. Šalia žaliosios raganos, virtuvės raganos yra ir šamanės, hudu, Dianos, keltų, apalačių, romų/klajoklės, kelintos kartos, Telema ir t.t. Man patiko tradicinės raganos aprašymas – tai tos, kurios domisi ikikrikščioniškų laikų praktikomis, remiasi to laikotarpio istorija ir menu savo ritualuose. Tradicinės raganos paprastai savęs tradicinėmis raganomis nevadina, vargu ar iš viso vartoja žodį „ragana“. Jos paprasčiausiai yra tos, kurios kalbasi su Žeme, protėviais, dirba su mėnulio ir planetų ciklais, augalais ir simboliais, šviesa ir tamsa. Jos prisiima atsakomybę už savo magiją, ar naudodamos ją gydymui, ar burtams. Dar tradicine ragana kartais vadina moterį, kuri praktikuoja magiją savo pačios stiliumi ir gyvena atsiskyrusi.
Laimei, po visų bandymų sukišti raganas į stalčiukus čia vėl prieinama išvados, kad jos pernelyg įvairios ir nesutramdomos, ir surūšiuoti jas, ačiū Deivei, nelabai pavyksta.
Tačiau viena aišku – neužtenka nusipirkti kortas, kristalų ar kitos raganiškos atributikos. Nepakanka skanduoti užkeikimus, atlikti ritualus ar kerus. Šie dalykai nepadaro tavęs ragana.
Svarbiausia tai, kas yra tavo viduje, pačioje šerdyje ir tai, kokią poziciją tu priimi gyvenime. Jei trumpiau – buvimą ragana apsprendžia ne tai, ką tu darai, o tai, kas tu esi.
Ir dabar, šią pat akimirką, išsprendžiau tą imposterio (apsimetėlės) problemą, apie kurią rašiau prieš kelias savaites.
Jeigu ragana yra tai, kas aš esu, o ne tai, ką darau, niekas negali man pasakyti, kad aš turiu būti kitokia, nei esu. Čia ir yra viso reikalo esmė. Raganai niekas negali pasakyti – būk tokia ar kitokia, tada būsi ragana. Niekam, visiškai niekam nereikia įrodinėti, kad esi ar nesi ragana, niekam nesi skolinga pademonstruoti triukų, kuriuos žmogus matė per filmą apie raganas.
Užtenka pačiai žinoti, kad kiekvienas žodis yra burtas. Beje, Lisos knygoje teigiama, kad hebrajų kalba „abrakadabra“ reiškia „aš sukuriu tai, ką sakau“.
Be filmų, kurie suformavo visuomenės nuomonę apie tai, kas yra ragana, dar yra ir daugybė knygų, kurias parašė raganos apie tai, kaip būti ragana. Turiu pasakyti, kad aš su malonumu skaitau šias knygas. Ir be jokios graužaties išsirenku perliukus, kurie man patinka ir atmetu tai, kas man netinka. Pavyzdžiui, detalius magiškų gėrimų ar ritualų aprašymus. Juk aš beveik niekada net maisto negaminu pagal instrukciją. Neneriu vąšeliu pagal schemą. Man patinka improvizuoti ir elgtis taip, kaip tą dieną jaučiuosi. Todėl taip elgiuosi ir kurdama magiją.
Jei atvirai, iš čia kyla daugybė mano susikirtimų su vyrais, kuriems laaabai patinka „mansplaininti“, ką turėčiau daryti. Mano reakcija automatiškai būna elgtis priešingai 😊
Tavo Lavisa
