Brangus Grimuarai!
Mano nenuilstantis noras mokytis ir išsiaiškinti dalykus giliau vėl neduoda man ramybės. Šiomis dienomis esu tikrai giliai pasinėrusi į Airilę. Taip, kad gana sunku skirti dėmesį kitiems dalykams, bendravimui, buičiai, rugsėjo pirmosios reikalams. Galėjimas taip įsijausti į tik galvoje esančią istoriją yra ir palaima, ir bėda. Smagu, kai nereikia nei knygos, nei kompiuterio, nei televizoriaus, kad pasilinksmintum. Galvoje vyksta linksmiausi dalykai. Pavyzdžiui, sportuojant laikas prabėga akimirksniu, viena ausimi klausant trenerės nurodymų, o akimis, pavyzdžiui, matant merginą, skęstančią pelkėje. Ar ją kas nors išgelbės? Ar ji skęsta viena? Ne, dviese. Statymai šioje istorijoje didesni. Žinoma, pasirodo gelbėtojas. Ne, du. Deja, vienos iš skęstančiųjų išgelbėti nepavyksta. Oi, treniruotė jau ir pasibaigė.
Nuklydau. Taigi, mokymasis. Naujametinis naujųjų mokslo metų pažadas sau(metai man vis dar prasideda rugsėjo pirmąją) – šiemet jokių naujų seminarų ar mokymų. Visas laikas skiriamas rašymui. Bet… žinoma, knygų skaityti sau neuždraudžiu. Dabar esu pasiėmusi Michael Streeter „Witchcraft: a secret history“. Autorius yra freelanceris rašytojas, tyrinėtojas, besispecializuojantis okultizme. Argi ne įdomu? Knyga žada išnagrinėti raganas nuo pačių jų užuomazgų iki dabartinių laikų.
Pamėginsiu tau papasakoti man įdomias idėjas iš knygos.
Taigi, dauguma visuomenių visame pasaulyje turi raganavimo tradicijas. Dauguma visuomenių senovėje garbino deives, pavyzdžiui, Ištarę ar Aisis, (lietuviai šviesiai tiesiai turėjo deivę Raganą), kurios buvo siejamos su magija ir raganavimu. Tik hebrajai sukūrė blogąją dievybę, arba kitaip, velnią, kurį vėliau pradėjo sieti su visais, kurie užsiima raganavimu. Vėlgi lyginu su baltų mitologija. Velnias buvo anksčiau, nei įsigalėjo krikščionybė. Arba tiksliau, Vėlinas, požeminio vėlių pasaulio valdovas. Nei su raganavimu, nei su nuodėme, jis neturėjo sąsajų.
Kaip minėjau, raganavimas buvo daugelyje kultūrų ir jis visai nesiejamas su religija. Magijos naudojimas – tai tam tikrų ritualų atlikimas, norint gauti trokštamą rezultatą. Pavyzdžiui, pasimylėjimas naujai apsėtame lauke, siekiant, kad derlius būtų geresnis. Mano galva, labai išmintingas ritualas. Juk protėviai nesakė, kad nereikia sėti, kad užteks magijos, kad užaugtų derlius. Ne, pirmiausiai pasėjama. O „magiškas“ ritualas tikriausiai suteiks smagumo, pagausins šeimą ir pagerins santykius😊
Buvo liaudies raganos, kurios gamindavo meilės gėrimus, užgydydavo karpas ar gamindavo amuletus.
Kita grupė raganų jau įtraukdavo/įtraukia ir dievus ar dvasias į savo ritualus. Tai šiek tiek panašu į tai, ką šiais laikais daro wicca nariai. Paprastai šis raganų tipas sako, kad jų magija nėra kažkokia antgamtinė, kad tai paprasčiausiai gamtos dėsniai, kurių dar žmonės ne visiškai supranta. Šios tikėjimo sistemos centre yra Didžioji Deivė, Motina Gamta.
Dauguma iš dabartinių raganų garbinamų dievų yra kilę iš artimųjų ir vidurinių rytų, šumerų, babiloniečių, egiptiečių, kur deivės, dievai ir raganos buvo visuomenės centre. Kai šiuolaikiniai žmonės nori užsiimti raganavimu, dažniausiai jie turi galvoje tūkstančių metų idėjas.
Tavo Lavisa
